Kaip ir buvo žadėta, BluesMusic.lt rašo ne tik apie bliuzą, bet ir apie kitą gerą muziką.

Buvau girdėjęs apie ketinimus statyti paminklą Vilniuje, Viktorui Cojui, tačiau, prisipažinsiu, pagalvojau, kad tai panaši ekscentriška keistenybė, kaip ir paminklas Frankui Zappai (Frenkui Zapai). Juk V. Cojus - mano bendraamžis, kurio nuoširdi muzika ir poezija buvo įdomi anuometiniam, mano laikų jaunimui. Ir keliaudavo iš rankų į rankas magnetofono juostomis ir kasetėmis, dar iki vinilo albumų išleistų tuometinės firmos "Melodija".

Ir buvau nustebęs, kad Viktoro Cojaus ir Lietuvoje iki šiol klausomasi ir jis yra mėgstamas. Net labai.
Pernai 2008 vasario 23 d. renginys V. Cojui pagerbti, Vytauto Didžiojo universiteto studentų buvo suorganizuotas Kaune, „Jam Pub“.

Šiemet liepos 09d. Vilniuje „Artistuose" vyko paramos koncertas V. Cojaus skulptūrai Vilniuje.
Koncerto metu surinktos lėšos skirtos Viktoro Cojaus skulptūros statymui sostinėje (Vingio parke). Koncerte dalyvavo Sergejus Savickis, Igor Ananjev , Artur „Krupnik", Aleksandras Makejevas, Igoris Kofas, „Suicide Dj's“, „Sportas“ ir „Comedia d‘el Arte“, „Siela“. Visos grupės ir atlikėjai koncerte dalyvavo nemokamai.

„Pastatydami skulptūrą ne tik tinkamai, deramai pagerbsime V. Cojų, bet ir mieste sukursime dar vieną naują, magišką traukos centrą, įdomią erdvę gyvam bendravimui. Mes visiškai atmetame politines ar nacionalines ambicijas į pelnytą pirmą vietą iškeldami kultūrą. Muzikai nėra ir negali būti sienų“ - žiniasklaidai pasakojo skulptūros projekto iniciatorius L. Patkamaris.

BluesMusic.lt video iš koncerto:

Autentiškiausiai, stengdamiesi tiksliai kopijuoti Kino grojimo ir Cojaus dainavimo manierą grojo muzikantai, kuriuos galima išvysti Vilniaus gatvėse...

Sergejus Savickis - Виктор Цой - Мое настроение

Igor Ananjev , „Artur Krupnik" - Виктор Цой - Хочу перемен

Igoris Kofas - Алюминиевые огурцы

Aleksandro Makejevo romantiškų dainų stilius gal šiek tiek panašus į Cojaus. Padainavęs „Mama - anarchija", jis atliko savo kūrybos „Мой большой город", puikiai tinkančią poetiškai vakaro, skirto V. Cojui, nuotaikai.

A. Makejevas - Мама-анархия

A. Makejevas - Мой большой город (dainos autorius - A. Makejevas)

Grupė „Sportas", kaip ir dera vieninteliam lietuviškam disco funk electro punk kolektyvui (taip pavadino juos muzikos kritikai), į viską pažvelgė truputį su jumoru ir švelniu sarkazmu.

Sportas - Муравейник

Apie dainą Muraveinik.

Vakarų ekspresas 2003 08 20 rašė:

Beje, garsiausi Rusijos kritikai pastaruoju metu prisimena kitą etapą "Kino" biografijoje, kuomet susikūrė grupė "Laskovyj Maj", žaibiškai užkariavusi šimtatūkstantinės minios simpatijas. Rodos, Jura Šatunovas, atlikęs dainas "Belyje Rozy" ir "Sedaja Noch", akimirksniu sugebėjo pasivyti populiarumo viršūnėje buvusią grupę "Kino".
Kritikai prisimena, jog protingas V. Cojus negalėjo į visa tai nekreipti dėmesio. Vietoj to, kad palauktų, kol liaudis pasisotins pigiu popmuzikos surogatu, "Kino" lyderis stengėsi atskleisti "Laskovyj Maj" populiarumo paslaptį.
Paaiškėjo, kad jokios paslapties nėra. Netrukus jis suprato, kad tiesiog dainas reikia atlikti taip, kad niekas neabejotų, jog esi debilas. O su publika bendrauti lyg su lopšelinukais.
V. Cojus nusprendė atlikti eksperimentą. Rezultatas - daina "Muraveinik", įtraukta į albumą, išleistą po V. Cojaus mirties. Šis albumas neturi pavadinimo, o gerbėjai jį vadina juoduoju. Įdomu, apie ką ir kaip būtų dainavęs V. Cojus po kelerių metų, jeigu ne tragiška lemtis?

Dainoje „Камчатка" įžvelgė aliuzijų į Vilniaus universitetų vieną iš studentų miestelių - Kamčiatkos vardu vadinamą bendrabučių rajoną...

Sportas - Камчатка

Ir pabaigai grupė Sportas V. Cojui ir jo (bei savo) gerbėjams skyrė firminę „Aš užmušiu tave".

Sportas - Aš užmušiu tave

Greitai bus vakaro video tęsinys...

Apie Cojų

Žvaigždė, vardu Saulė
Taip pavadinta viena žymiausių V.Cojaus dainų. Jos nuo pat pradžių patiko disidentiškai nusiteikusiems žmonėms.
1982 m. išleidžiamas pirmasis „Kino“ albumas „45“. Visus ypač žavėjo daina „Električka“ („Elektrinis traukinys“), kurioje kalbama apie niūrią į nežinią elektriniu traukiniu važiuojančio žmogaus egzistenciją.
Tais pačiais 1982-aisiais V.Cojus sutiko Mariną, kuri po trejų metų tapo jo žmona. 1985-aisiais gimė vienintelis Viktoro sūnus – Aleksandras.
„Kino“ buvo drąsiausia tų laikų grupė. V.Cojus, prasidėjus Michailo Gorbačiovo „perestroikai“ (pertvarkai), dainavo: „Aš skelbiu savo namą zona be branduolinio ginklo“. Vyko Afganistano karas.
1986 m. Viktoras publiką kaitino daina „Permainos“ („Aš trokštu permainų...“).
Tiesa, pats V.Cojus stengėsi nuo politikos atsiriboti, jis, priešingai nei, tarkime, grupė DDT, nebuvo politinis dainininkas. Viktorui rūpėjo rokas, kovos menai ir filmai.
V.Cojus išliko dviejose kultinėse kino juostose – „Adata“ ir „Assa“. Po jų ir 7-ojo albumo „Kraujo grupė“ (1988 m.) prasidėjo „kinomanija“.
V.Cojus tuomet net buvo nukeliavęs į JAV. Tačiau nors ir šiapus, ir anapus Atlanto tapo žvaigžde, jis gyveno paprastą gyvenimą, pvz., tebedirbo katilinės sargu!
„Kino“ žvaigždžių valanda išmušė 1990-aisiais, kai Maskvos Lužnikų stadione daugiau kaip 62 000 gerbėjo stovėdami kelias valandas klausėsi Viktoro dainų.
Tie metai V.Cojui tapo lemtingi. Jo žūtis rugpjūčio 15-ąją apipinta mįslėmis, apie ją sukurtas ne vienas dokumentinis filmas. Oficialiai teigiama, kad vairuodamas Latvijoje, netoli Rygos, V.Cojus užmigo už vairo, todėl ir patyrė avariją.
Tačiau faktai, kad Viktoro automobilis po avarijos iš karto buvo nuvežtas milicijos ir dingo be žinios, leidžia spėti, jog tai buvo „klasikinė“ KGB suorganizuota avarija.
Didvyris turėjo žūti. Tokios KGB taisyklės. Tačiau V.Cojus liko žvaigždė, kad ir kaip jo gyvenimą bandė sutrumpinti piktavaliai.
„Uždaryk už manęs duris, aš išeinu...“ – priešmirtiniame albume dainavo Viktoras.

Greitai bus vakaro video tęsinys...