LietuviųEnglish (United Kingdom)
Pradinis puslapis Istorijos Straipsniai Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?
Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?
Apie bliuzą ir kitą gerą muziką! - Straipsniai

Mindaugas Peleckis

Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.

Kalbos kertelė

Valstybinės lietuvių kalbos komisija, klausiama, kokie yra lietuviški svetimybės koveris (kaveris) atitikmenys, atsako, kad tai – žargono žodis (angl. cover, cover version), o sakyti reikėtų „dainos versija", „perdainuota daina".

Deja, tenka pastebėti, kad koveris – nebūtinai daina, t. y. gali būti ir instrumentinis kūrinys. Todėl turbūt labiausiai tiktų terminas „muzikinio kūrinio versija", bet liežuvis sunkiai verčiasi taip sakyti. Kažkada, menu, buvo siūlomas ir žodis „perdara", tačiau neprigijo.

Pikantiška koverio kilmės versija

Dabar truputis istorijos. Kada ir kaip atsirado pirmieji koveriai?

Įdomų paaiškinimą pateikia žmogus, kurio daina tapo bene garsiausiu visų laikų koveriu. Tai – Donas McLeanas (g. 1945), amerikiečių folkroko dainininkas, išgarsėjęs 1971 m. daina „American Pie". Šis kūrinys – aštuonių su puse minučių impresionistinė baladė, inspiruota lėktuvo katastrofos, įvykusios 1959 m. vasario 3 d., kai žuvo trys žymūs dainininkai – 22 metų Buddy's Holly's, 17 metų Ritchie Valensas ir 28 metų Jilesas Perry's Richardsonas („The Big Bopper"). Ta diena buvo pavadinta „Diena, kai mirė muzika" („The Day the Music Died"). Daina yra penktoje vietoje tarp 365-ių geriausių „XX amžiaus dainų". Nors „American Pie" perdainavo daug įvairių stilių atlikėjų (nuo Tori Amos iki ska stiliaus grupės „Catch 22" bei alternatyvaus roko komandos „Killdozer"), labiausiai ji išgarsėjo beveik po 30 metų – 2000 m., kai ją perdainavo Madonna. Tiesa, jos versija buvo dvigubai trumpesnė ir ne tokia dramatiška kaip originalas, be to, ji buvo atlikta kaip šokių muzikos daina, o ne kaip folkroko baladė. Nepaisant to, prisiminę tragediją, žmonės palaikė Madonną, ir jos versija sulaukė ne mažesnio populiarumo nei paties Dono McLeano daina 1971-aisiais.

Dainininkas jautėsi labai pagerbtas pop karalienės, o apie koverių atsiradimą pasisakė: „Buvo laikai, kai (Amerikoje) gyvavo juodųjų ir baltųjų radijo stotys, t. y. jei juodaodžiai sukurdavo gerą dainą, baltieji norėdavo ją išgirsti per savąją radijo stotį, tad grupė baltųjų eidavo į įrašų studiją ir perdainuodavo tą pačią dainą. Taigi koveris – rasistų išradimas."

Komercija, nostalgija, vagystės, smurtas

Donas McLeanas teisus, tačiau tai – tik vienas koverių kultūros aspektas.

Muzikologai, ieškodami koverių kultūros ištakų, mintimis grįžta į menestrelių laikus. Pats terminas koveris atsirado XX a. pradžioje, kai pirmosios (tuo metu – fonografo) įrašų kompanijos, išgirdusios apie sėkmingą dainą, hitą, ieškodavo muzikantų, kurie ją perdainuotų, ir taip ši kompanija išgarsėtų. Pavyzdžiui, Eddie Cantoro atlikta daina „Ain't She Sweet" (1927 m.) vėl tapo populiari kitų muzikantų dėka 1949 m., paskui – 1964 metais.

Iš tikrųjų galima net nustatyti laiko ribą, kada koveris vėl tampa aktualus. Turbūt pagrindinis variklis (iš žmogiškos, o ne iš komercinės pusės) yra nostalgija. Kai tėvai primiršta gerą dainą, o vaikai nėra jos girdėję, staiga pasirodo koveris, ir abi kartos lieka patenkintos: vaikai – „nauja" gera daina, tėvai – kad kažkas atgaivino „seną gerą". Žinoma, dar labai svarbus įprotis: tarkime, niekam Lietuvoje turbūt originali australų grupės „Men at Work" daina „Down Under" (1981 m.) nėra geresnė už jos lietuvišką versiją – „Zombius", atliktą dar sovietinėje Lietuvoje. Tačiau yra subjektyvi priežastis – „Antis" buvo revoliucinė grupė, o jos dainos (beje, „Zombių" tekstas skiriasi nuo „Down Under") mums tiesiog įaugusios į kraują.

Vis dėlto kalbėdami apie koverių kultūrą, turime galvoje globalų komercinį reiškinį (su nostalgijos prieskoniu). Komercinės koverių kultūros nematau prasmės nagrinėti – viskas ir taip aišku: bebalsiai dainininkai ir gudragalviai jų prodiuseriai tiesiog nesivargina ieškoti autorinių dainų ir pavagia skambias melodijas iš žinomų ar mažiau žinomų kūrėjų.

Vienas žymiausių pavyzdžių – Filipas Kirkorovas. Dainininkas turi savo auditoriją, yra populiarus, ir tikrai ne vien dėl koverių. Tačiau bene labiausiai jis išgarsėjo daina „Oi, mama, šika dam" („Oi, mama, jau kaip driokstelsiu"). Paaiškėjo, kad tai – vagystė. Originalas – vieno populiariausių Turkijos dainininkų Tarkano daina „A-Acayipsin (Hepsi Senin Mi)" („Esi nuostabi, viskas – tavo, ar ne?"), kurioje yra žodžiai „Oynama ?ikidim ?ikidim" („Tavo pečių judesiai tiesiog dieviški").

F. Kirkorovo atvejis – bene būdingiausias koverių kultūroje kaip akivaizdi vagystė. Tarkanas su minėtąja daina tapo ne tik Turkijos popmuzikos žvaigžde, bet ir pirmuoju turku, išpopuliarėjusiu Europoje. 1998 m. iš Bulgarijos kilęs F. Kirkorovas itin pagarsėjo perdainavęs garsiąją Tarkano melodiją. Tuo F. Kirkorovo apetitas pelnytis iš svetimų dainų nesibaigė, todėl jis tapo Rusijos ir kitų šalių žurnalistų pašaipos objektu. Kulminacija – 2004 m. Rostove prie Dono. Rusų žurnalistei, spaudos konferencijoje paklaususiai F. Kirkorovo, kodėl jis dainuoja beveik vien koverius, šis necenzūriniais žodžiais ją išplūdo, tyčiojosi iš jos išvaizdos. Kai įžeista žurnalistė paliko spaudos konferencijų salę, ją užpuolė F. Kirkorovo apsaugininkai, atėmė ir sulaužė diktofoną su juostele. Tačiau viešumon skandalas išėjo kaipmat – viską užfiksavo žurnalistės kolegos.

Duoklė dievaičiams

Vis dėlto koverių kultūra – tai ne vien vagystės, smurtas ir didžiuliai pinigai (čia neturiu galvoje tokių atvejų kaip „Anties").

Išleista tūkstančiai vadinamųjų tributų (angl. tribute), t. y. duoklės dievaičiams albumų. Juose surinktos žinomos populiaraus atlikėjo ar grupės dainos, kurias atlieka tam tikro stiliaus grupės. Kadangi kai kurie muzikantai yra tikri chameleonai (pirmiausia į galvą ateina Davidas Bowie) ir nepriklauso kuriam nors vienam stiliui, tad ir „duoklę" jiems atiduoda įvairūs muzikantai: rokeriai, gotai, metalistai, ska, regio, džiazo, popmuzikos atlikėjai.

Iš savo „metalistinės" praeities gerai pamenu, jog kiekviena save gerbianti thrash, black ar death metalo grupė būdavo įrašiusi bent po vieną kitą „senųjų roko dievų" (pvz., „Judas Priest", „Black Sabbath") koverį. Tai laikyta tartum prestižo reikalu.

Kokie atlikėjai „tributuojami" labiausiai? Prieš juos vardijant, reikėtų pažymėti, kad egzistuoja netgi „duoklės" grupės (angl. tribute acts), kurios groja tik vienos kurios nors grupės dainas. Beje, žinomiausios „duoklės" grupės – „Dread Zeppelin", „Björn Again" bei „Gabba", „Beatallica" ir „Fab Faux" bei „The Beatnix" (originalai – „Led Zeppelin", „ABBA", „Metallica" ir „The Beatles"). Tiesa, būtina pasakyti, kad pirmosios „duoklės" grupės atsirado būtent bitlų dėka. Dar įdomi detalė – daugiausia „duoklės" grupių yra Australijoje. Matyt, nerūpestingas gyvenimas daro savo...

Egzistuoja daugybė Elvio Presley'o antrininkų, „duoklės" grupių gana juokingais pavadinimais (kai kurių net šifruoti nereikia): „The Iron Maidens" (moterų grupė, grojanti „Iron Maiden" dainas), „The Joshua Tree" (groja „U2" dainas), „Pink Fraud" („Pink Floyd"), „AC/DShe" (moterų grupė, grojanti „AC/DC" dainas), „Spejbl's Helprs" (čekų grupė, grojanti 41 „AC/DC" dainą; ji labai populiari Vokietijoje ir Austrijoje), „MiniKiss" (liliputų grupė, grojanti „Kiss" dainas); beje, tai – bene populiariausia muzikinė liliputų grupė pasaulyje), „Mandonna" (vyrų grupė, grojanti Madonnos dainas), „West End Girls" (merginų grupė, grojanti „Pet Shop Boys" dainas) ir kiti.

Ar tai, kad grupės arba atlikėjo dainos yra labiausiai koveriuojamos ar tributuojamos, reiškia, jog jis/ji labai mėgstami? Manau, taip. Vargu ar kas trauktų po langais ar užstalėje dainas, kurios nemielos širdžiai (menu Londoną 1995 m. pavasarį, kai visame mieste jaunimas su gitaromis dainavo tuomet išpopuliarėjusios grupės „Oasis" dainą „Wonderwall", apie kurią buvo paskleistas gandas neva tai koveris; iš tiesų – tai originali „Oasis" daina, skirta jų įkvėpėjų „The Beatles" nariui George'ui Harrisonui)? Neturiu omeny dainos „Ant kalno mūrai". Tačiau, sutikęs lietuvį kitame pasaulio krašte, gali rasti su juo bendrą kalbą, jei žinosi, tarkime, Andriaus Mamontovo, „Anties" ar „Bix" dainą.

Nors informacijos gausa mus užverčia klaikia lavina, tikrosios vertybės lieka. „Nesenstanti klasika", – kaip byloja kičinis posakis. Kiekvienam ji sava, tačiau, perfrazuojant Joną Meką, kai žmogui bloga, jis dainuoja, ir jam pasidaro geriau. Tą suprato visų šiuolaikinių stilių „tėvas" – bliuzas. „Jei nežinai bliuzo, nėra prasmės imti gitarą ir groti rokenrolą ar bet kokį kitą populiariosios muzikos stilių", – yra pasakęs „Rolling Stones" gitaristas Keithas Richardsas.

Visi didieji muzikantai pradėjo nuo paprasto gitaros brazdinimo, pianino klavišų spaudymo ar kokio instrumento laužymo. „Paprastą muziką groti sunkiausia", – pareiškė Albertas Collinsas, bliuzo gitaristas, tapęs mokytoju tokių meistrų kaip Frankas Zappa, Coco Montoya, Gary's Moore'as, Stevie Ray'us Vaughanas ir kiti.

Dar svarbu paminėti tai, kad visi stiliai pagal „amžinojo sugrįžimo" mitą turi tendenciją grįžti, kartotis šiek tiek keisdamiesi. Kai kurių muzikologų nuomone, kertiniai metai, kai buvo padėtas pagrindas visam šiuolaikiniam rokui bei eksperimentinei muzikai, buvo 1965–1975, nes būtent tada gimė tokie stiliai kaip krautrokas, psichodelinis rokas, hardrokas, ambientas. Vėliau daugelis tiesiog atkartojo tai, kas jau sukurta, bet primiršta.

Šaltinis: Literatūra ir menas, 2008.12.05, nr. 3215

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Jūsų el. paštas:
Jūsų Web:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas:

Apie muziką

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
News image

G.Taškas - Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD

1995 m. Amerikos blues žanro muzikinėje erdvėje pasirodo pirmas Kenny Wayne Shepherd albumas „Ledbetter Heights“. Jaunas gitaristas (18) muzikuoti pradėjo būdamas 7-erių, praktikuodamasMuddy Waters grojimo manierą. Vaikinas tiesiog užaugo bliuzinėje aplinkoje, nuo 13 metų grojo...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Mindaugas Peleckis Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Pasiklydę stiliuje: garso menininkams reikalinga revoliucija

Mindaugas Peleckis Asmeninio archyvo nuotraukoje: Dariaus Čiutos „Sound“. 2005-ieji, Kaunas. Jau kuris laikas netyla ginčai tarp muzikantų, muzikologų ir kalbininkų, kaip apibendrintai vadinti naujausias muzikos kryptis. Eksperimentinė muzika, postmuzika, drill,...

Skaityti daugiau
News image

Lukas Devita. Drąsos ir užuojautos orkestras – „Mahavishnu“ ir Johnas McLaughlinas

Lukas Devita 2008-10-20 Vasarą Vilniuje koncertavo atsikūręs legendinis džiazroko kvartetas „Return to Forever“, vėl primindamas stilių samplaikos įtaką ir reikšmę muzikiniam pasauliui. Puoselėti savotišką stilių „suliejimą“ (fusion) nebuvo lengva ir...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - „Grinderman“ – sielų šlifuotojo bliuzas

2007-12-05 Mute, 2007 Nickas Cave‘as savo kūryba džiugina jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o pats neseniai atšventė penkiasdešimtmetį. Viena vertus - šio australo nereikia pristatinėti, kita vertus – jis visada...

Skaityti daugiau
News image

Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...

2006-08-28Šią vasarą kaip niekad buvo daug įvairių muzikos festivalių, kurie vyko gražiuose gamtos kampeliuose, atokiose sodybose, prie ežerų. Šie festivaliai sukvietė alternatyvios muzikos – roko, bliuzo, reggae, pankroko, ska, elektroninės...

Skaityti daugiau

Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu

Jeigu paklausite kodėl Keruakas čia, reiškia jo neskaitėte.*****Lukas Devita - VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU Literatūra ir menas2004-10-01 Knygynų lentynose vėl pasirodė Jacko Kerouaco "Kelyje" ("On the Road", 1957), atstovaujanti...

Skaityti daugiau

Bliuzo poezija, proza

  • Sodas
  • ...iš Balt..
  • Liūdnas
  • Nutrūkęs
  • Namų
  • Hazmat

G. Sadauskas - Sodas: Nauja daina

Žinios praneša, kad vakar buvo daug aukų   Nepasimokė niekas vėl iš praeities pamokų   Kažkur sugriuvo namas, o kažkur sužlugo planai   Chaosas visuotinis skersai ir išilgai   Trokštų daugelis visus kitus be...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Bliuzas iš .... Baltarusijos

Bliuzas iš .... Baltarusijos?!? Oh yea, baby…. Tuo negalėjau patikėti ir aš, pirmą kartą išgirdusi puikia anglų kalba traukiama “Look what you get, Girl”. Bet daina man velniškai patiko, pakėlė...

Skaityti daugiau

Lengstonas Hjuzas - Liūdnas bliuzas

http://minciu-pasaulis.net/ Lengstonas Hjuzas "Liūdnas bliuzas" Žemas mieguistas balsas dudena Prie pianino melodiją seną. Tai negras dainuoja. Gatvei iš lėto prieblandon skęstant, Blausiai dujų liepsnelei plazdant, Jis tyliai linguoja, Jis tyliai...

Skaityti daugiau

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas  esu pienburnis, tamsoj ieškantis elektros jungtuko, esu pieno pilna burna juodą naktį bandantis grįžti, vėl įeiti, vėl atsinešti degtuką ir žiūrėti į apšviestą veidą, kuris atsiranda staiga jį atplauna šviesa, jis išnyra sekundei...

Skaityti daugiau
News image

Girl in BLues - Namų šeimininkės užrašai

Nekenčiu jos. Nekenčiu jos visą savo esybe. Negaliu nenusipurtyti vos tik apie ją pagalvojus. O užsiminus Brangiausiam, kad jos nekenčiu – išgirstų kiek įsižeidusį jo balsą – ir iš kur...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Hazmat Modine charizma

Pavydėkit mums, kaimynai. O dar geriau – atvažiuokit pas mus, nes jau greit, jau tuoj, jau nebedaug, ir visi mes draugiškai galėsime patrepsėti, dainuodami - Uuap pap pira uap pap...

Skaityti daugiau
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis