LietuviųEnglish (United Kingdom)
Pradinis puslapis Istorijos Straipsniai Gediminas Sadauskas. Įspūdžiai iš XII festivalio „Mėnuo Juodaragis“
Gediminas Sadauskas. Įspūdžiai iš XII festivalio „Mėnuo Juodaragis“
Apie bliuzą ir kitą gerą muziką! - Straipsniai

2009-09-03

Paskutinį vasaros savaitgalį Zaraso ežero saloje vyko XII festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

„Mėnuo Juodaragis“ – ypatingas reiškinys lietuviškame kultūriniame gyvenime. Šis festivalis jau 12-tasis, vadinasi, galima sakyti, kad rengėjams teko pereiti ugnį ir vandenį ir susidoroti su galybe organizacinio darbo sunkumų, neišvengiamai kylančių dirbant prie tokio pobūdžio renginio. Taip pat akivaizdu, kad festivalio „idėjininkai“ sukūrė prasmingą koncepciją, darančią jį patrauklų ir reikalingą jau antrą dešimtmetį į renginį važiuojančiai publikai.

Tačiau labiausiai stebina, kaip festivaliui pavyksta suburti po savo stogu iš pirmo žvilgsnio gana sunkiai suderinamas subkultūras. Festivalio svarbiausioji idėja – senoji baltų kultūra, atgimusi ir gyvenanti nūdienoje. Bet greta tautiškais drabužiais apsirengusių baltų galima pamatyti juodai pasidabinusius ir išsidažiusius gotus, o pagoniškuosius metalistus aptikti besiklausančius kompiuteriu atliekamos elektroninės muzikos. Nuostabiausia, kad festivalyje tvyro visiškai draugiška atmosfera. Atrodo, kad visi čia žino ko atvažiavo, niekas niekam netrukdo ir kiekvienas susiranda sau veiklos.

Svarsčiau, kas gali jungti šias tokias skirtingas pasaulėžiūras. Atsakymą galiausiai pasufleravo viena festivalio dalyvė, kuri įsijautusi gyrė, kaip čia viskas nuostabiai „mistiška“. Staiga tarsi aptikau jungiančią ašį. Iš tiesų – viską čia vienija mistika, spėlionė, nežinomybės paieškos. Savotiškas pasvajojimas. Juk tiek negausiai užfiksuotų, o vėliau ir smarkai apnaikintų baltiškųjų šaknų, tiek tamsybių, nukeliaujančių į paslaptingus viduramžius, tiek mirties ar nebūties, tiek naujų, užburiančių horizontų ieškojimas yra tas pats pasivaikščiojimas po mistiškus vaizduotės pasaulius. Nenuostabu, kad festivalyje jaučiasi savotiška atmosfera, tarsi erdvė aplinkui yra ne šis, o įsivaizduojamas pasaulis.

Organizatorių garbei reikia pasakyti, kad jie pasiūlo tikrai daug įvairiausio pobūdžio veiklos, galinčios teikti peno dalyvių kūnams, sieloms ir vaizduotėms. Daugelis festivalių apsiriboja muzika: šekit koncertus, o kai muzika nebegroja, galit gerti ar pasikarti – kaip kam labiau patinka. Muzika svarbi ir MJR – dvi scenos ir dar mažėlesni pasigrojimai ar pasidainavimai kitose vietose. Tačiau ir be muzikos gausu veiklos.

Besidomintieji senąja baltų kultūra gali susipažinti su Romuvos apeigomis, o labai susidomėję ir būti įšventintais į jos gretas. Tačiau ne tokie pasišventę suras ir žemiškesnių dalykų. Štai amatų kieme galima ir išvysti, ir pačiam pamėginti, kaip senovinėmis priemonėmis liejami žalvario dirbiniai, veliami veltiniai ar pinamos juostos. Žinoma, Kernavės amatų dienose tokių amatininkų įvairovė kur kas didesnė, o į MJR atvyksta kasmet daugiau mažiau „pasikartojantys“ amatininkai, bet, matyt, organizatorių tikslas ir nėra atkartoti Kernavės renginio. Be to, esminis MJR privalumas tas, kad „pasiamatinikavus“ vakare nereikia traukti namo.

Retas festivalis gali pasigirti tuo, kad be alaus kioskelių jame stovi ir palapinė, kurioje galima išgirsti kvalifikuotų Lietuvos ir užsienio dėstytojų paskaitų. Paskaitos dažniausiai būna apie įvairius baltiškuosius dalykus, ir, kadangi MJR šių metų festivalio tema buvo „Žirgai žirgeliai“, dauguma paskaitų rutuliojosi apie žirgus lietuvių gyvenime ir pasaulėžiūroje. Įdomus buvo humanitarinių mokslų daktarų V. Tumėno ir D. Razausko padiskutavimas apie Indijoje nufotografuotą puslankiu išriestų jaučio ragų ant stulpo ženklą. Pasitelkus tokių simbolių traktavimo ypatybes buvo pastebėta, kad ženklas primena ir lietuviškuosius žirgelius, atvaizduotus audiniuose bei lėkiuose, ir nukryžiuotojo Kristaus „mūkelę“, ir dar archajiškesnius simbolius. Svarbiausia, anot mokslo daktarų, gebėti mąstyti simboliais. Grįždami namo pastebėjome baikerį su itin aukštai iškeltomis motociklo vairo rankenomis, kuris mūsų apšviestoms vaizduotėms iškart susisimbolizavo su prikaltaisiais jaučio ragais.

Kai nebuvo skaitomos paskaitos, palapinė rodydavo kiną – dauguma filmų taip pat atitinkančių pasirinktąją festivalio temą – žirgelius. Galima buvo išvysti nuo lietuviškos klasikos („Velnio nuotaka“), užsieninių šedevrų („Limite“, Brazilija) iki naujų lietuviškų premjerų – pažintinio filmo apie žemaitukus ar draugovės „Karionys“ eksperimentinio mėginimo „pasitelkus istorinius šaltinius ir logiką“ pažvelgti į šv. Brunono žygį į baltų kraštą.

Žirgų tema pleveno ne tik filmuose ir paskaitose. Festivalyje dalyvavo ir garsieji žemaitukai, ratus aplink salą suko raiti žirgų klubo nariai, o prasilenkdami žirgeliai džiugiai suprunkšdavo (sakykit, ką norit – egzotika šiuolaikinės muzikos festivalyje). Stebėjome, kaip porelė mielų arkliukų mėgino bendrauti su ne visai vietoje (ganykloje) palapines pasistačiusiais festivalininkais. Vienai mergelei teko netgi bėgti nuo itin socialaus keturkojo. Tačiau norintys galėjo žirgeliais netgi pajodinėti.

Gana miela buvo matyti festivalyje nemažai skirtingo amžiaus vaikų – akivaizdus požymis, kad festivalis domina įvairaus amžiaus žmones (juk kažkur turėjo būti ir jų tėvai), o taip pat byloja ir apie festivalio tradicijos egzistavimą – atrodo, kad ankstesniųjų MJR dalyviai atsiveža supažindinti su festivaliu ir savo atžalas. Vaikai tikrai nenuobodžiavo. Juk, skirtingai nuo subrendusių tėvelių, jiems mistika ir paslaptis yra viskas, kas nauja ir nepažinta. Jei katras iš jų ir pabūgo žirgelio, galėjo eiti meistrauti ir skraidinti aitvarus.

Be abejo, galima dar ir dar sykį žavėtis nuostabia Zaraso ežero sala, kurioje vyksta festivalis. Nors MJR organizatoriai ir anksčiau parinkdavo renginiui puikias vietas, tačiau ši sala yra visiškai užburianti ir tiesiog ideali tokio pobūdžio festivaliui. Galima girti jos privalumus festivalinei veiklai (didelė erdvė, natūralios vandens „tvoros“, du įrengti amfiteatrai, įvairioms veikloms tinkama aplinka), tačiau ši sala taip pat ir savotiškas miniatiūrinis Lietuvos modelis: yra čia ir kalnelių, ir miškelių, ir lankų, pievučių, ir pelkė, ir ežeras, ir smėlėta pakrantė – tikrai tinkama aplinka atgimti baltų kultūrai, pabrėžiančiai nedalomą ryšį su pirmaprade gamta.

Šis ryšis su gamta juntamas ne tik baltiškame „lino dvelksme“ (kaip išsireiškė kita MJR dalyvė). Atrodo, kad festivalio gyventojai sutinka gamtos gaivalus taip organiškai kaip ir derėtų santarą su gamta propaguojančios kultūros atstovams. Visą antrąją šeštadienio pusę ir naktį į sekmadienį lietus pylė kaip iš kibiro, tačiau, atrodo, tai nieko labai neišgąsdino – festivalininkai priėmė tokius orus kaip natūralią baltiškosios gamtos dalį. Bet kuriam kitam muzikos festivaliui toks lietus, koks pliaupė saloje, būtų absoliuti katastrofa. Tačiau MJR, atrodo, dėl to nė kiek nenukentėjo. Per patį lietaus įkarštį dainavusi liaudies dainė Veronika Povilionienė, o vėliau pagoniškojo/gotikinio roko žvaigždės iš Anglijos „Inkubus Sukkubus“ susilaukė gausių aplodismentų. Dar vėliau pasirodžiusi Aistė ir „Skylė“ sutraukė turbūt daugiausiai žiūrovų per visą renginį. Prisimenant ankstesniąsias grupės kūrinių temas, kiek netikėta buvo išgirsti naują, Lietuvos partizanams skirtą dainą apie „Lietuvą – meilę ir jėgą“. Kažkodėl kilo asociacija su pernai metų MJR, kuriame daugiausia banguojančių masių sutraukė festivalyje netikėtai pasirodęs Andrius Mamontovas, patriotiškai uždainavęs „Geltona, žalia, raudona“.

Tokie anksčiau abstraktesnėmis ir „lengvesnėmis“ temomis dainavusių atlikėjų tiesmuki patriotiniai pareiškimai nejučia verčia atkreipti dėmesį ir į savotiškas „militaristines“ nuotaikas pačiame festivalyje (kol kas, žinoma, tik idėjiniame lygmenyje). Atrodo, kad senovės baltų palikimas neišvengiamai atitempė į nūdieną ir garsųjį protėvių karingumą. Kad ir štai, žvilgtelime į dalyvių sąrašą: be jau minėtosios draugovės „Karionys“ scenoje grojo grupės „Karas“, „Karužė“, DJ McKaras (šis, tiesa, galbūt reiškia makaroną?). Ką gi, praeities neišbrauksime. Bet kuriuo atveju, privalau dar kartą pakartoti, kad festivalyje vyravo tikrai tolerantiška atmosfera. Susidarė įspūdis, kad apsaugininkų pagrindinis darbas buvo tik bagažinių tikrinimas ir kontrabandinio alkoholio konfiskavimas, ne vietoje sustatytų mašinų ir palapinių vaikymas bei nuo žiūrovų spaudimo virstančios apsauginės scenos tvorelės prilaikymas.

Prisipažinsiu, šiaip jau esu išlepęs muzikinis gurmanas bei nepataisomas idėjinis maksimalistas, todėl atvykęs į renginį visada tikiuosi, kad jame „viskas bus labai gerai“. Tokiu būdu, subjektyviai asmeniškai vertindamas šio festivalio programą neretai rasdavau vienokių ar kitokių „minusų“: šioje vietoje muzika skamba pernelyg nuvalkiotai; kitoje įdomi bulgarų grupė nubrukta į nepatogų sekmadienio dienos laiką, tuo tarpu kai geriausiu vakaro laiku groja tie patys etatiniai MJR dalyviai; arba galiausiai kodėl taip lėtai praleidžiami į salą įvažiuojantys festivalininkai (belaukiant savo eilės praėjo beveik visa penktadienio koncertinė programa). Tačiau galiausiai turiu pripažinti – „Mėnuo Juodaragis“ yra turbūt kokybiškiausias, turiningiausias ir idėjiškai geriausiai suformuotas atviros erdvės festivalis Lietuvoje. Įdomu ar organizatoriai ir toliau laikysis nuostatos kas treji metai keisti renginio vietą? Šiuo atveju, pranokti ar bent jau pakartoti Zaraso salos žavesį bus tikrai sunku. Kad ir kaip nuspręstų organizatoriai, norėčiau jiems nuoširdžiai padėkoti už šių metų renginį ir palinkėti sėkmės bei entuziazmo tęsiant jį toliau.

Bernardinai.lt
 

Apie muziką

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
News image

G.Taškas - Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD

1995 m. Amerikos blues žanro muzikinėje erdvėje pasirodo pirmas Kenny Wayne Shepherd albumas „Ledbetter Heights“. Jaunas gitaristas (18) muzikuoti pradėjo būdamas 7-erių, praktikuodamasMuddy Waters grojimo manierą. Vaikinas tiesiog užaugo bliuzinėje aplinkoje, nuo 13 metų grojo...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Mindaugas Peleckis Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Pasiklydę stiliuje: garso menininkams reikalinga revoliucija

Mindaugas Peleckis Asmeninio archyvo nuotraukoje: Dariaus Čiutos „Sound“. 2005-ieji, Kaunas. Jau kuris laikas netyla ginčai tarp muzikantų, muzikologų ir kalbininkų, kaip apibendrintai vadinti naujausias muzikos kryptis. Eksperimentinė muzika, postmuzika, drill,...

Skaityti daugiau
News image

Lukas Devita. Drąsos ir užuojautos orkestras – „Mahavishnu“ ir Johnas McLaughlinas

Lukas Devita 2008-10-20 Vasarą Vilniuje koncertavo atsikūręs legendinis džiazroko kvartetas „Return to Forever“, vėl primindamas stilių samplaikos įtaką ir reikšmę muzikiniam pasauliui. Puoselėti savotišką stilių „suliejimą“ (fusion) nebuvo lengva ir...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - „Grinderman“ – sielų šlifuotojo bliuzas

2007-12-05 Mute, 2007 Nickas Cave‘as savo kūryba džiugina jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o pats neseniai atšventė penkiasdešimtmetį. Viena vertus - šio australo nereikia pristatinėti, kita vertus – jis visada...

Skaityti daugiau
News image

Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...

2006-08-28Šią vasarą kaip niekad buvo daug įvairių muzikos festivalių, kurie vyko gražiuose gamtos kampeliuose, atokiose sodybose, prie ežerų. Šie festivaliai sukvietė alternatyvios muzikos – roko, bliuzo, reggae, pankroko, ska, elektroninės...

Skaityti daugiau

Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu

Jeigu paklausite kodėl Keruakas čia, reiškia jo neskaitėte.*****Lukas Devita - VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU Literatūra ir menas2004-10-01 Knygynų lentynose vėl pasirodė Jacko Kerouaco "Kelyje" ("On the Road", 1957), atstovaujanti...

Skaityti daugiau

Bliuzo poezija, proza

  • Sodas
  • ...iš Balt..
  • Liūdnas
  • Nutrūkęs
  • Namų
  • Hazmat

G. Sadauskas - Sodas: Nauja daina

Žinios praneša, kad vakar buvo daug aukų   Nepasimokė niekas vėl iš praeities pamokų   Kažkur sugriuvo namas, o kažkur sužlugo planai   Chaosas visuotinis skersai ir išilgai   Trokštų daugelis visus kitus be...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Bliuzas iš .... Baltarusijos

Bliuzas iš .... Baltarusijos?!? Oh yea, baby…. Tuo negalėjau patikėti ir aš, pirmą kartą išgirdusi puikia anglų kalba traukiama “Look what you get, Girl”. Bet daina man velniškai patiko, pakėlė...

Skaityti daugiau

Lengstonas Hjuzas - Liūdnas bliuzas

http://minciu-pasaulis.net/ Lengstonas Hjuzas "Liūdnas bliuzas" Žemas mieguistas balsas dudena Prie pianino melodiją seną. Tai negras dainuoja. Gatvei iš lėto prieblandon skęstant, Blausiai dujų liepsnelei plazdant, Jis tyliai linguoja, Jis tyliai...

Skaityti daugiau

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas  esu pienburnis, tamsoj ieškantis elektros jungtuko, esu pieno pilna burna juodą naktį bandantis grįžti, vėl įeiti, vėl atsinešti degtuką ir žiūrėti į apšviestą veidą, kuris atsiranda staiga jį atplauna šviesa, jis išnyra sekundei...

Skaityti daugiau
News image

Girl in BLues - Namų šeimininkės užrašai

Nekenčiu jos. Nekenčiu jos visą savo esybe. Negaliu nenusipurtyti vos tik apie ją pagalvojus. O užsiminus Brangiausiam, kad jos nekenčiu – išgirstų kiek įsižeidusį jo balsą – ir iš kur...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Hazmat Modine charizma

Pavydėkit mums, kaimynai. O dar geriau – atvažiuokit pas mus, nes jau greit, jau tuoj, jau nebedaug, ir visi mes draugiškai galėsime patrepsėti, dainuodami - Uuap pap pira uap pap...

Skaityti daugiau
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis