LietuviųEnglish (United Kingdom)
Pradinis puslapis Istorijos Straipsniai Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu
Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu
Apie bliuzą ir kitą gerą muziką! - Straipsniai

Kultinis Dž. Keruako romanas „Kelyje“

2009-05-22

Jack Kerouac. Kelyje: romanas. Iš anglų kalbos vertė Irena Balčiūnienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2009. – 350 p.

„Kelyje“ (parašytas 1957 m.) – kultinis bitnikų romanas, keliautojų biblija, įkvėpianti „ateinančių kartų pranksterius, autsaiderius, alternatyvininkus, neformalus – spalvingą „nepritapusiųjų“ šeimą, visais laikais nesusitaikančią su miesčioniška gyvensena“. (Lukas Devita, „Literatūra ir menas“). Tai dokumentinis romanas, kurio prototipai – autorius ir jo bičiuliai poetai, atsisakę tradiciškai suvokiamos „amerikietiškos svajonės“, 5-ajame dešimtmetyje leidžiasi į kelionę po Ameriką ir Meksiką...

Jie gyvena nuo miesto iki miesto, nuo uždarbio iki uždarbio, nuo moters iki moters. [...] Ir tai nėra tuščias laiko leidimas. Tai gyvenimo filosofija, gyvenimo prasmės paieškos. Valkatavimas nėra bausmė. Tai malonė, kurios jie siekia (rasyk.lt).

Jackas Kerouacas (Džekas Keruakas, 1922–1969) kilęs iš Kanados prancūzų šeimos. Dažnai vadinamas Amerikos bitnikų kartos Homeru, o romanas „Kelyje“ – tos kartos odisėja. Rašytojas buvo pamišęs dėl džiazo, o, pasak jo bičiulio rašytojo W. S. Burroughso, „Kerouacas atidarė milijonus kavinių ir pardavė milijonus „Levi’s“ džinsų“.

Kerouacas, siekdamas kuo tiksliau aprašyti dekadentišką patirtį, išlaikyti spontanišką pasakojimo ritmą, romaną rašė ant piešimo popieriaus lapų, suklijuotų į vieną ilgą ištisinę juostą. Kūrinį sudarė viena pastraipa be jokių skyrybos ženklų. Tai buvo pirmasis – necenzūruotas – „Kelyje“ variantas, kurį netrukus išleis leidykla „Baltos lankos”.

„Juoda avis“ – nauja „Baltų lankų“ serija, skiriama tokiems autoriams, kaip Jackas Kerouacas, Williamsas S. Burroughsas, Paulas Bowlesas ir kitiems – nepritapėliams, tabu laužytojams, ieškantiems savitų, bet nebūtinai priimtinų, raiškos formų.

Ši knyga "Baltų lankų" knygyne

Lukas Devita - VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU

Literatūra ir menas

2004-10-01

Knygynų lentynose vėl pasirodė Jacko Kerouaco "Kelyje" ("On the Road", 1957), atstovaujanti nesustabdomos tėkmės klasikai. Tai jau trečiasis romano leidimas lietuvių kalba, šįkart "Baltų lankų" leidyklos, tačiau naujausia knyga yra pati storiausia, gal dėl standesnio popieriaus, ant kurio ji atspausdinta? Nes papildomų tekstų joje lyg ir nėra.

Dar 1969 metais žurnalas "Nemunas" ryžosi atspausdinti romano ištraukas ir, pasak redakcijos, buvo griežtai partijos vadovų išbartas. Nenuostabu, nes ką reiškė vien asmuo vardu Karlas Marksas (vardas Carlo buvo transkribuotas į Karlas), dalyvaujantis įtartinam bohemiškam gyvenime... Kaip žinia, Carlo Marx – tai poeto Alleno Ginsbergo, žinomo savo "komunistuojančiomis" pažiūromis, prototipas.

1972 metais leidykla "Vaga" išleido "Kelyje" kietais viršeliais, 25 000 tiražu. Net pridėjo savotišką beat terminų žodynėlį. Knyga buvo akimirksniu išparduota ir sunku būtų pervertinti romano poveikį Lietuvos jaunimui, o ypač jauniems literatams. Beje, Kerouaco "Kelyje" tuo metu nebuvo išversta į rusų kalbą, tai darė knygos leidimą dar rizikingesnį.

1991 metais "Šviesos" leidykla, daugiausia leidžianti vadovėlius, iš naujo išleido bestselerį, tik šį kartą be ypatingo atgarsio. Knygų buvo pilna visur, kol galiausiai ji buvo nukainota. Galbūt įtakos turėjo prastokas, mano nuomone, knygos dizainas ir leidinio kokybė?

Tačiau pašėlęs J.Kerouaco automobilis vėl išnyra už posūkio. Šįkart viršelyje – lietuviai neįžiūrimais vardais, sėdintys mašinoje. Ta proga galima pridurti, kad mūsų šalyje labai populiari vadinamojo tranzo kultūra. Ji šiuo atveju reiškia ir tai, kad vairuotojai sustoja ir tave paima be išankstinio "išskaičiavimo".

Tačiau daugeliui tai atrodo pavojingas keliavimo būdas. Tad skaitymas apie tai, šiltai susigūžus, yra saugiausia kelionė. Žymiausia J.Kerouaco knyga ypač tam tinka, nes tave įtraukia į kelią labai tikroviškai. Autorius ne tik sunkiai rašė, ilgus metus ieškojo leidėjo, bet ir tiesiogiai dalyvavo vaizduojamuose įvykiuose. Jis vienas pirmųjų atvėrė ir įtvirtino dokumentinės prozos stilių kaip pagrindą moderniam Amerikos romanui, nušvietė kelią ir padrąsino nemažą būrį "plunksnos" pasekėjų visame pasaulyje, daugeliui gerbėjų bei tyrinėtojų, kaip kad ir man, suteikė šansą prasibrauti į literatūrines erdves.

Prieš daugelį metų užtikau Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje Biblijos apimties, nepaprastai kruopščiai parašytą J.Kerouaco biografiją – Geraldo Nicosijos titanišką, prizais apdovanotą darbą "Prisiminimų vaikutis" ("Memory Babe", 1983). Jame remiamasi tūkstančiais laiškų, interviu, kritine medžiaga.

Joje galima sužinoti J.Keruaco pašėlusio rašymo ypatybes, nors kaip tik romano "Kelyje" publikacija atsispindi ir paties Kerouaco vėlesnėje, ne mažiau dokumentiškoje knygoje "Big Sur pakrantė" ("Big Sur" , 1962). Tuomet jis buvo pasitraukęs nuošaliau į Kaliforniją, kad ir kaip būtų fatališka, po ilgos pertraukos sutiko ten Lou Ann (garsiąją Merylou iš "Kelyje"). Dieną prieš išvykstant iš namelio kalnuose, J.Kerouacas gavo siuntinį su signaliniais romano "Kelyje" egzemplioriais. Nespėjus nė ištraukti knygos iš dėžės, pro duris įbildėjo Nealas Cassady’s, Lou Ann bei Al Hinkle. Nors Jackas bandė nuslėpti siuntinį, pastumdamas dėžę po stalu, jo bendražygis, pagrindinis herojus Deanas Moriarty’s privertė autorių ištraukti knygą į šviesą, ir visi puolė ją vartyti, suglumindami kuklų Jacką. Deanas – Nealas Cassady’s, nusitvėręs egzempliorių, išsitempė visus į lauką, versdamas puslapius ir beprotiškai juos interpretuodamas. Susijaudinę, apsikabinę Jacką draugai į jo pasiteisinimus bei abejones atsakė, kad nesvarbu, ką ir kaip jis rašė, nes jie myli jį. Deanas neretai didžiuodavosi, kad Jackas laiko jį pakankamai įdomiu, o tai buvo pats didžiausias komplimentas ir atpildas autoriui.

Biografas Geraldas Nicosia apibendrina, kad "Kelyje" yra himnas žmonių meilei, tarpusavio bendravimo grožiui, kurio centre ugnis – Deanas Moriarty, pamišęs dėl galimybės būti, važiuoti, pažinti, žavėtis ir vertinti gyvenimą, visad pasiruošęs naujai pažinčiai, pokalbiui, džiazo nakčiai ar tolimiausiai kelionei. Deanas su autoriumi – Selu Paradise‘u vadina vienas kitą broliais, ir žino, kad tokie yra, iškilmingai prisiekę būt draugais per amžius. Ši priesaika – vienas sakralių momentų, supintų į bendrą kūrinio gyvąją religiją. J.Kerouacas visad laikė save kataliku, nors tai nekliudė jam entuziastingai gilintis į budizmo tiesas bei Rytų išmintį. Nors ši mąstysena labiau būdinga vėlesniam laikotarpiui ir atsispindi romane "Dharmos ieškotojai" ("Dharma Bums", 1958), kurio lietuviško vertimo būtų smagu sulaukti, kaip ir kitų brandesnio laikmečio knygų, fantasmagorinio "Daktaro Sax" ("Doctor Sax", 1959 ), minėtos "Big Sur" ar "Satori Paryžiuje" ("Satori in Paris", 1966).

Jackas dažnai pabrėždavo savo bei Nealo Cassady katalikiškas šaknis, kaip skiriamąjį bruožą nuo kitų draugų. Tik keruakiškas krikščioniškumas atsiskleidžia labiau kaip asmeninė mitologija ir gali atrodyti savotiškai, lyginant su bažnytine tradicija. Romane "Kelyje" vartojama liturginė terminija, įgaudama naujų reikšmių bei formų, sukelia netikėtas asociacijas.

Kelias į rojų – viena pagrindinių kūrinio idėjų. Trasa driekiasi iš Niujorko per Denverį į San Franciską, vėliau į Amerikos pietus, kol pagaliau rojus atrandamas Meksikoje. Pasirinkti religines alegorijas J.Kerouacą paskatino ir anglų klasiko J.Bunyano knyga "Piligrimo Kelionė" ("Piligrim‘s Progress", 1793 ) išleista ir lietuvių kalba. Ten aprašoma kelionė iš Destrukcijos miesto į šventąją Ziono šalį. Jacko dvasiniai siekiai determinuoti realaus tuometinio laikmečio ir erdvės, romano herojai mokosi pamatyti, atskleisti, vengdami dirbtinai ko nors ieškoti. Net pats Dievas staiga pasirodo džiazo scenoje, pavyzdžiui, kaip muzikantų George’o Shearingo ar Slimo Gaillardo įsikūnijimas. Nepažįstamasis Saliamonas, lyg iš biblinių laikų atsiranda kelio pakrašty ir prašosi pavežamas iki Testamento. Meksikos mergaitė, einanti Meksikos keliu, pasirodo lyg Mergelė Marija. Edas Dunkelis liūdnai kartoja esąs tik besiplaikstanti dvasia. Deanas kartu yra ir demonas, ir pranašas, ir puolęs angelas, kaip ir pats Selas. Abu misterijos broliai, lyg naujai interpretuodami frazę "būkite praeiviais", tampa šių dienų pamišėliais šventaisiais. Jie įkvepia ateinančių kartų pranksterius, autsaiderius, alternatyvininkus, neformalus – spalvingą "nepritapusiųjų" šeimą, visais laikais nesusitaikančią su miesčioniška gyvensena. Abu herojai kartu dalyvauja Nuopuolyje, suvokdami paslaptingus bei dramatiškus santykius su aplinkiniu pasauliu, kuris nelabai noriai juos pasitinka. Tik pagaliau atsidūrę gaiviose Meksikos nakties džiunglėse, jie atsiveria ir susivienija su Žeme. Jacko Keruaco dvasingumas įsilieja į Amerikos platybes, į judėjimą, į paprastų žmonių grožį. Autorius intuityviai bando įkvėpti religinę dvasią kasdienybės užguitiems žmonėms, demonstruodamas sugebėjimą atrasti mitologinius ženklus kiekviename dienos žingsnyje, susiedamas dvasinį pažinimą ir pabudimą su tikra, rupia patirtimi – rodos, kas gali labiau stulbinti už tavo gyvenimą.

Nūdienos skaitytojas gali daug tiesmukiau suvokti romano dokumentiškas kelionių patirtis, ir šiandien vargu ar taip nekaltai, žaismingai gali pasirodyti, pavyzdžiui, marihuanos auginimo bei rūkymo epizodai ar įspūdžiai Meksikos viešnamyje.

Belieka tik apgailestauti, kad ilgainiui J.Kerouacas nepajėgė kovoti su alkoholizmu, nors ir nuoširdžiai siekdamas išlikti ieškančiu bei tobulėjančiu. Tačiau pavyzdiniu išlieka rašytojo sugebėjimas studijuoti klasikus, nuo Williamo Blake‘o iki Dostojevskio, Celine‘o ar rytietiškų šventraščių, o taip pat ir begalinis Kerouaco darbštumas.

1951-aisiais, atsikvėpęs po pamišusio kelionių kaleidoskopo, J.Kerouacas nuo sausio mėnesio apsistojo jaukiame, kukliame Niujorko bute, kuris tapo tyliu prieglobsčiu abiems su žmona Joana (romano pabaigoje ji minima kaip Laura ). Prasidėjo beveik idiliškas, ramaus ir nuoseklaus įvertinimo laikotarpis, ieškant formos margaspalvei 1946-1950 metų gyvenimo patirčiai išreikšti. Žmonos skatinamas atviriems, realistiškiems pasakojimams, Jackas pamažu apsisprendė "išmesti visą tą šlamštą iš galvos", tokiu būdu aprašyti viską taip, kaip buvo. Tokia būsimo romano koncepcija buvo artimesnė jo paties patirčiai, tik pradžioje jam sunkiai sekėsi išlaikyti nuoseklų žodžių srautą. Labiausiai jį trikdydavo būtinybė kaskart sustoti, norint įsidėti naują lapą į rašomąją mašinėlę. Balandžio pradžioje Keroucui šovė į galvą mintis – suklijuoti į vieną ilgą ištisinę juostą tragiškai žuvusio draugo Billo Canastros paliktus japoniškus 20 pėdų ilgio (apie 6 metrų) piešimo popieriaus lapus. Toks originalus popieriaus ritinys, galėjo ištisai suktis rašomoje mašinėlėje. Ant stalo buvo sukonstruota uždanga, kad šviesa nekristų į akis netoli miegančiai Joanai. Jackas norėjo, kad ji būtų šalia jam rašant. Dvidešimt dienų J.Kerouacas spausdino beveik be pertraukos. Miegodavo retai. Jis sugebėjo taip greitai "tratinti" mašinėle, kad Joana kartą pabudo, manydama, kad skamba žadintuvas. Kai ji grįždavo iš darbo, paruošdavo jam įprastinę "porciją" kavos bei žirnių sriubos. Jackas taip prakaituodavo, kad tekdavo keisti keliolika palaidinių per dieną, viena po kitos. Apsuptas išdžiaustytų po visą butą išskalbtų palaidinių, įkvėpimo pagautas iki balandžio 9-osios Kerouacas parašė apie 34 000 žodžių, o balandžio 20-ą – 86 000 žodžių, ir romanas buvo beveik baigtas. Visą rankraščio tekstą sudarė viena ištisinė pastraipa be jokio kablelio, tik su kelias tarpais. Jackas baigė rašyti savo draugo Liusieno palėpėje, kaimynystėje esančiame name. Liusieno šuo sudraskė keliasdešimt paskutiniųjų popieriaus "ritinio" centimetrų, tuo sukeldamas rašytojo įsiūtį, tačiau niekas nebegalėjo sutrikdyti jo tikrojo džiaugsmo.

Pirmieji, kam J.Kerouacas parodė savo 120 pėdų (apie 36 metrų!) ilgio mašinraščio ritinį, buvo draugai – rašytojas J.S.Holmesas bei poetas A.Ginsbergas, sureagavę šiltai, davę įvairių pastabų. Kerouaco iškilmės galiausiai baigėsi Harcourt’o Brace’o leidyklos koridoriuose. Ceremonialiai išvyniodamas "Kelyje" rankraštį, Jackas tikėjosi pasidalinti sunkiai uždirbto triumfo džiaugsmu su savo ankstesniu redaktoriumi, bet pirmosios Kerouaco knygos "Miestelis ir miestas" ("The Town and the City", 1950) redaktorius tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė, kad tokio rankraščio peržiūrėti neįmanoma.

Tokį nesupratimą Kerouacas kentėjo septynerius metus. Pirminė romano versija buvo daug taisyta, pirmiausia perspausdinta įprastine forma – "ritininė knyga" virto 450 puslapių rankraščiu. Vėliau jis buvo padalintas į penkias sąlygines "knygas". Kai kurias "iškritusias" dalis Kerouacas vėliau perdirbo į naują knygą apie N.Cassady, ypač sodrią ir gerai sudėtą – "Kodžio vizijos" ("Visions of Cody", 1960). Visą laikotarpį, laukiant antrosios knygos publikacijos, J.Kerouacas išliko aktyvus ir rašė kaip užsuktas. Dar 1951-aisiais Kerouacas svečiavosi pas įkvėpėją ir draugą N.Cassady. Pirmąją naktį, kai lijo lyg prieš pasaulio tvaną, likęs vienas jo namo mansardoje, jis įkalbėjo į neseniai nupirktą Nealo magnetofoną visą "Daktaro Saxo" pasakojimą. Ištraukas iš šio, balsu pradėto, būsimo fantastinio romano Jackas net piešė komiksų pavidalu Nealo vaikams. Šalia to buvo parašyta apysaka "Spalis geležinkelių Žemėje" ("October in the Railroad Earth"). Taip pat atgijo bendravimas su Nealo žmona Carolyn Cassady (romane "Kelyje" ji žinoma Camille vardu). Visi drauge jie leisdavo laiką vaikščiodami, kalbėdami apie literatūrą ar redaktorių nerangumą. Jackas dažnai garsiai skaitydavo savo būsimos knygos ištraukas. Su kasdien puoselėjamu romanu jis buvo ten, kur geriausia – šalia mylinčių draugų. Saugioje palėpėje Jackui buvo suteikta viskas, ko reikia gyvenimui bei rašymui, net ir jo mėgiamas, pilnas 11 tomų "Encyclopedia Britannica" leidimas. Šis gražus laikas atsispindi Carolyn Cassady prisiminimų knygoje "Širdies dūžiai: mano gyvenimas su Jacku ir Nealu" ("Heart Beat: My Life with Jack and Neal", 1976) pagal kurią buvo pastatytas filmas. Vėliau knyga buvo išplėsta ir perleista nauju pavadinimu "Šalikelėje: mano metai su Cassady, Kerouacu ir Ginsbergu" ("Off the Road: My Years with Cassady, Kerouac and Ginsberg", 1990 ). Legendinis rašymo įkvėpėjas N.Cassady’s tapo tik vienos knygos, nebaigtos autobiografijos autoriumi, kuri buvo išleista po jo mirties: "Pirmasis trečdalis" ("The First Third", 1971).

1953-aisiais J.Kerouacas baigė rašyti dar du romanus: "Slaptieji" ("The Subterraneaneans", 1958) ir "Maggy Cassidy" ("Maggy Cassidy", 1959). 1955-aisiais užbaigė būsimas knygas "Mechiko miesto bliuzas" ("Mexico City Blues", 1959), 1956-aisiais "Tristessa" ("Tristessa", 1960). Taip pat 1956-ųjų sausį – "Gerardo vizijas" ("Visions of Gerard", 1963) bei tų pat metų gegužį "Auksinės Amžinybės šventraštį" ("The Scripture of the Golden Eternity", 1960).

Taigi savo produktyvumu J.Kerouacas nenusileido H.Melville‘iui ar Th.Wolfe‘ui. Tuo tarpu romano "Kelyje" rankraštis tebegulėjo redakcijos stalčiuje. Tik nenuilstančio draugo A.Ginsbergo pastangų dėka reikalai stūmėsi į priekį. Kai kurie kritikai įvertino pirmiausia vaizdingus džiazo scenos aprašymus, ir pasigirdo nuomonių, kad romanas vertas publikavimo vien dėl jų.

Pasakojama, kad ir Kerouacas bandydavo groti saksofonu, dažniausiai žaisliniu, savo draugo vaikams, dainuodavo. Jiedu su Nealu buvo pasimaišę dėl džiazo. Muzika tarsi atsilygino rašytojui, – keletas romano ištraukų publikacijų, ypač "Beat kartos džiazas" ("Jazz of the Beat Generation") žurnale "The New Yorker" galiausiai pralaužė ledus ir romanas "Kelyje" išvydo šviesą.

Užsidėkit savo mėgstamą džiazo plokštelę ir skaitykit.

Literatūra ir menas


Jack Kerouac

 

Jean-Louis Lebris de Kerouac, amerikiečių rašytojas, vadintas „Hipių tėvu“ arba „Bitnikų karaliumi“, gimė kovo 12 dieną, 1922 –aisiais, Lovelyje, Masačiusetse, prancūzų-amerikiečių šeimoje. Jo tėvai buvo kilę iš Kanados, dėl to namuose buvo kalbama prancūziškai ir anglų kalbos Keruakas pradėjo mokytis tik būdamas šešerių. Rašytojo vaikystė nebuvo lengva, jo šeima vertėsi gana sunkiai, motina dirbo fabrike, o tėvas turėjo savo spaustuvę, kurią prarado ir tuomet pasinėrė į azartinius lošimus. Keruakas turėjo vyresnę seserį bei brolį. Tačiau, 1926 metais, būdamas labai silpnos sveikatos, jo brolis Gerardas mirė.

Nuo pat mažumės Keruakas buvo labai kūrybingas, paišė komiksus, „leido“ savo laikraščius.
Mokykloje jis tapo futbolo žvaigžde ir būtent sporto dėka gavo stipendiją koledže Kolumbijoje. Tačiau lūžusi koja bei nesutarimai su treneriu privertė jį palikti futbolą ir Kolumbiją ir grįžti į Lovelį. Ten jis pradėjo dirbti žurnalistu „Lowell Sun“ laikraštyje, rašė apie sportą, tačiau išdirbęs septynis mėnesius, nusprendė kad toks darbas jam netinka ir išvyko į Vašingtoną, paskui į Bostoną, kur dirbo įvairius trumpalaikius darbus statybose bei aptarnavime. Tuo metu Jungtinės Valstijos kaip tik įsivėlė į Antrąjį Pasaulinį karą ir Keruakas nusprendė prisijungti prie karinio laivyno, tačiau buvo paleistas į atsargą dėl psichologinių priežasčių.

Kartu su savo mergina, Edie Parker jis apsigyveno Niu Jorke, kur susipažino su tais žmonėmis, kurie vėliau tapo jo partneriais kelionėse po Ameriką bei jo knygų herojais, taip vadinamąja Bitnikų karta: Lucien Carr ir rašytoju Allen Ginsberg , tuometiniais Kolumbijos universiteto studentais, rašytoju Williams S.Burroughs ir Neal Cassady. Ši kompanija tapo bitnikų judėjimo centru.

1944 metais Keruakas vedė Edie Parker. Tačiau santuoka truko tik keletą mėnesių ir pora išsiskyrė 1945. Tais pačiais metais mirė Keruako tėvas ir jis pradėjo savo pirmąjį romaną, kurį išleido 1950 metais. 1949 metais Keruakas pirmą kartą išvažiavo į kelionę aplink šalį. Ateinantį dešimtmetį jis dar keletą kartų pervažiavo Ameriką ir Meksiką, kartais su mašina ir kartu su Neal Cassady, o kartais stabdydamas pakeleivingas mašinas.

1950 metais Keruakas vedė antrąją žmoną, Joan Haverty. Pora išsiskyrė sekančiais metais, kai Joana laukėsi dukters. 1951 metais Keruakas parašė pirmąją „Kelyje“ versiją. Keletas ateinančių metų jam buvo produktyviausi. Tačiau, nors tuo metu parašė ne vieną knygą, jis vis dar tebuvo išleidęs vieną knygą.

Paskui, keletą metų Keruakas keliavo iš vieno Amerikos galo į kitą ir dirbo laikinus darbus. 1955 metais jis susidomėjo budizmu ir išvažiavo vienas medituoti į Meksiką. 1957, po ilgo atidėliojimo ir perrašymų, pagaliau buvo išleistas romanas „Kelyje“ ir Keruakas pradėjo mėgautis šlove. Knyga sulaukė milžiniško pasisekimo. Keruakas tapo bitnikų judėjimo vadovu, simboliu.

Buvo pradėtos leisti kitos jo knygos, Keruakas skaitė savo poeziją ir prozą klubuose, turėjo porą skilčių populiariuose žurnaluose. Tačiau lauktoji šlovė nebuvo jam laiminga. Keruakas kovėsi su alkoholizmu, kuris, populiarėjant vis stiprėjo. Be to, nors ir populiarios jo knygos sulaukė neigiamų kritikų atsiliepimų.

1961 metais Keruakas persikėlė į Kaliforniją ir parašė savo paskutinį romaną, pusiau autobiografinį „Big Sur“. Paskutinius savo gyvenimo metus jis gyveno su savo motina. 1966 metais jis vedė vaikystės draugę Stella Sampas. Gyvenimo pabaigoje jo šlovė krito, autorius vis giliau klimpo į alkoholizmo liūną. 1969 metais Keruakas mirė nuo vidinio kraujavimo, sukelto kepenų cirozės. Tuo metu jis buvo 47 metų amžiaus. Rašytojas palaidotas Lovelo kapinėse.

Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Kelyje : romanas /iš anglų k. vertė I. Balčiūnienė - Kaunas : Šviesa, 1991 - 245 p.
Gimė: 1922-03-12
Mirė: 1969-10-21

http://www.rasyk.lt/

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Jūsų el. paštas:
Jūsų Web:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas:

Apie muziką

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
News image

G.Taškas - Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD

1995 m. Amerikos blues žanro muzikinėje erdvėje pasirodo pirmas Kenny Wayne Shepherd albumas „Ledbetter Heights“. Jaunas gitaristas (18) muzikuoti pradėjo būdamas 7-erių, praktikuodamasMuddy Waters grojimo manierą. Vaikinas tiesiog užaugo bliuzinėje aplinkoje, nuo 13 metų grojo...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Mindaugas Peleckis Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Pasiklydę stiliuje: garso menininkams reikalinga revoliucija

Mindaugas Peleckis Asmeninio archyvo nuotraukoje: Dariaus Čiutos „Sound“. 2005-ieji, Kaunas. Jau kuris laikas netyla ginčai tarp muzikantų, muzikologų ir kalbininkų, kaip apibendrintai vadinti naujausias muzikos kryptis. Eksperimentinė muzika, postmuzika, drill,...

Skaityti daugiau
News image

Lukas Devita. Drąsos ir užuojautos orkestras – „Mahavishnu“ ir Johnas McLaughlinas

Lukas Devita 2008-10-20 Vasarą Vilniuje koncertavo atsikūręs legendinis džiazroko kvartetas „Return to Forever“, vėl primindamas stilių samplaikos įtaką ir reikšmę muzikiniam pasauliui. Puoselėti savotišką stilių „suliejimą“ (fusion) nebuvo lengva ir...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - „Grinderman“ – sielų šlifuotojo bliuzas

2007-12-05 Mute, 2007 Nickas Cave‘as savo kūryba džiugina jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o pats neseniai atšventė penkiasdešimtmetį. Viena vertus - šio australo nereikia pristatinėti, kita vertus – jis visada...

Skaityti daugiau
News image

Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...

2006-08-28Šią vasarą kaip niekad buvo daug įvairių muzikos festivalių, kurie vyko gražiuose gamtos kampeliuose, atokiose sodybose, prie ežerų. Šie festivaliai sukvietė alternatyvios muzikos – roko, bliuzo, reggae, pankroko, ska, elektroninės...

Skaityti daugiau

Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu

Jeigu paklausite kodėl Keruakas čia, reiškia jo neskaitėte.*****Lukas Devita - VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU Literatūra ir menas2004-10-01 Knygynų lentynose vėl pasirodė Jacko Kerouaco "Kelyje" ("On the Road", 1957), atstovaujanti...

Skaityti daugiau

Bliuzo poezija, proza

  • Sodas
  • ...iš Balt..
  • Liūdnas
  • Nutrūkęs
  • Namų
  • Hazmat

G. Sadauskas - Sodas: Nauja daina

Žinios praneša, kad vakar buvo daug aukų   Nepasimokė niekas vėl iš praeities pamokų   Kažkur sugriuvo namas, o kažkur sužlugo planai   Chaosas visuotinis skersai ir išilgai   Trokštų daugelis visus kitus be...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Bliuzas iš .... Baltarusijos

Bliuzas iš .... Baltarusijos?!? Oh yea, baby…. Tuo negalėjau patikėti ir aš, pirmą kartą išgirdusi puikia anglų kalba traukiama “Look what you get, Girl”. Bet daina man velniškai patiko, pakėlė...

Skaityti daugiau

Lengstonas Hjuzas - Liūdnas bliuzas

http://minciu-pasaulis.net/ Lengstonas Hjuzas "Liūdnas bliuzas" Žemas mieguistas balsas dudena Prie pianino melodiją seną. Tai negras dainuoja. Gatvei iš lėto prieblandon skęstant, Blausiai dujų liepsnelei plazdant, Jis tyliai linguoja, Jis tyliai...

Skaityti daugiau

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas  esu pienburnis, tamsoj ieškantis elektros jungtuko, esu pieno pilna burna juodą naktį bandantis grįžti, vėl įeiti, vėl atsinešti degtuką ir žiūrėti į apšviestą veidą, kuris atsiranda staiga jį atplauna šviesa, jis išnyra sekundei...

Skaityti daugiau
News image

Girl in BLues - Namų šeimininkės užrašai

Nekenčiu jos. Nekenčiu jos visą savo esybe. Negaliu nenusipurtyti vos tik apie ją pagalvojus. O užsiminus Brangiausiam, kad jos nekenčiu – išgirstų kiek įsižeidusį jo balsą – ir iš kur...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Hazmat Modine charizma

Pavydėkit mums, kaimynai. O dar geriau – atvažiuokit pas mus, nes jau greit, jau tuoj, jau nebedaug, ir visi mes draugiškai galėsime patrepsėti, dainuodami - Uuap pap pira uap pap...

Skaityti daugiau
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis