LietuviųEnglish (United Kingdom)
Pradinis puslapis Istorijos Straipsniai Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...
Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...
Apie bliuzą ir kitą gerą muziką! - Straipsniai

2006-08-28

Šią vasarą kaip niekad buvo daug įvairių muzikos festivalių, kurie vyko gražiuose gamtos kampeliuose, atokiose sodybose, prie ežerų. Šie festivaliai sukvietė alternatyvios muzikos – roko, bliuzo, reggae, pankroko, ska, elektroninės – gerbėjus į kelias paras vykstančias šventes. Apie tokių festivalių poreikį bei ateitį kalbamės su „Baltijos garso“ rengėjais Rolandu Zakarevičiumi ir Mindaugu Staškevičiumi.

Kaip, Jūsų manymu, būtų galima paaiškinti šitokią festivalių gausą – juk tokio festivalių pasirinkimo per vieną vasarą Lietuvoje tikrai dar nebuvo.

Rolandas Zakarevičius. Lietuvoje pastaruoju metu atsirado tikrai nemažai klasikinės, kitaip tariant, rimtosios muzikos festivalių, tačiau šiuolaikinės muzikos festivalių visada buvo apgailėtinai mažai. Matyt, pats seniausias, kuriam vos keturiolika metų, buvo Varnių bliuzo festivalis, taip pat ketvirtus metus vykusios „Roko naktys“ Plateliuose, bet tai ir viskas. Žinoma, visada buvo tokių atsitiktinių, vienkartinių švenčių, kurias net sunku būtų pavadinti festivaliais, nes jos labiau draugai draugams, tačiau tai ir visa mūsų vasaros roko ar alternatyvios muzikos kultūra.

Šiemet išties pagausėjo festivalių, tarp kurių paminėtini „Darom“, „Tundra“, reggae festivalis kažkur ties Ignalina, dar vienas kitas, bet pasakyti, kad ši niša Lietuvoje jau užpildyta – negalėčiau. Juk štai džiazo festivalių turime beveik dešimt. Žinoma, džiazas Lietuvoje turi ir savo tradicijas, ir istoriją, o svarbiausia – puikius visame pasaulyje žinomus ir vertinamus atlikėjus.

Mindaugas Staškevičius. Vis dėlto džiazas yra skirtas ir kartu prieinamas didesnei žmonių visuomenės daliai, nei, tarkim, pankrokas, alternatyvus rokas ar tas pats bliuzas.

R. Z. Nors džiazo festivaliai paprastai rengiami profesionalų ir yra labai aukštos kokybės, tačiau visa tai labai brangiai kainuoja, ir ne kiekvienas, kad ir kaip norėtų, gali sau leisti dalyvauti tokiose šventėse, mat neretai bilietų kainos yra triženklės.

Kita vertus, nėra Lietuvoje džiazo festivalių, kurie vyktų gamtoje, kur klausytojai susirinktų visam savaitgaliui su palapinėmis ir puodais košei virti. Paprastai šie koncertai vyksta puošniuose rūmuose arba miesto aikštėse, ir, tenka pripažinti, tokių švenčių atmosfera yra visiškai kitokia. Galima išskirti woodstock‘o stiliaus festivalius gamtoje su palapinėmis ir tuos solidžios publikos festivalius, vykstančius urbanistinėje miesto erdvėje. Tarp šių dviejų erdvių išties nemažas skirtumas. Lygiai taip pat nemažas skirtumas ir tarp šių festivalių pakraipų publikos.

Kita problema, žinoma, yra reklama, mat nelabai kas nori afišuoti dar niekam nežinomo festivalio. „Baltijos garsas“ buvo reklamuojamas minimaliai, ir dauguma ten atvykusių žmonių informaciją sužinojo iš draugų bei pažįstamų.

Tačiau tokiu atveju organizatoriai gali būti tikri, kad į festivalį susirinks nors ir nedaug žmonių, bet visi savi, o tai vienas iš pozityvios atmosferos vardiklių.

R. Z. Taip, tai tiesa, tačiau visa tai organizatorių darbas, kad žmogus atvykęs į festivalį jame jaustųsi saugus ir kad susimokėjęs už bilietą gautų ir padorią vietą nakvynei, ir atrakcijų, o svarbiausia - geros muzikos.

M. S. Todėl visų pirma turi būti labai gerai apgalvota ir parengta festivalio vieta, kad žmonės jame jaustųsi saugūs, patenkinti ir galų gale turėtų ką veikti. Kaip tik mūsų rengtas festivalis buvo organizuotas idealioje tokiai šventei erdvėje. O apsauga yra būtina, nes niekada negali žinoti, kas kam gali šauti į galvą. Juk jei šventėje dalyvauja penkiasdešimt ar šimtas žmonių, juolab savų, jie puikiai suvokia, kad tai jų pačių šventė, o kai žmonių tampa gerokai daugiau – jau negali sakyti, jog visi čia savi.

Tačiau labai gali būti, kad dauguma tokių festivalių yra vienkartiniai – organizatoriams labai greitai gali praeiti noras rengti festivalius, nes komerciškai vargu ar jie gali pasiteisinti.

M. S. „Baltijos garsą“ mes rengėme, tikiu, rengsime ir ateityje, visiškai nekomerciniu pagrindu, todėl pagrindinė mūsų paskata buvo ne uždarbis. Svarbiausia mums buvo suteikti sceną lietuvių grupėms, grojančioms bliuzą ar roką. Lietuvoje išties yra daug grupių, kurios kuria savitą ir labai įdomią muziką, tačiau jiems yra užvertos didesnių festivalių durys arba tokių festivalių išvis nėra. Todėl tokios grupės neretai po ilgų grojimo rūsyje metų tiesiog išsiskirsto, nes jiems nėra kur pasirodyti, o tai vis dėlto labai svarbus kriterijus – juk kiek gali groti vien tik sau? Kitas dalykas – kadangi tokios grupės labai retai kur pasirodo, jos yra žinomos labai mažam bičiulių bei pažįstamų skaičiui, o tai irgi yra bėda, nes pagal savo grojimo kokybę bei savitumą būtų kur kas mieliau klausomos, nei, tarkim, radijo stočių eteryje nuolatos skambančios užsienio grupės bei atlikėjai. Štai tokie festivaliai yra būtini tokioms grupėms. Tokie festivaliai būtini ir klausytojams, kad jie irgi sužinotų, o sužinoję apstulbtų – matai, kokių smagių grupių bei atlikėjų yra Lietuvoje...

Kita vertus, rengiant šį festivalį, mums patiems svarbus kriterijus buvo ir tokios muzikos Lietuvoje propagavimas, nes tiek radijo stotys, tiek žiniasklaida, tiek TV, tiek leidybinės firmos (su labai retomis išimtimis) propaguoja vien popkultūrą, ir neretai susidaro toks įspūdis, kad be popso daugiau nieko nėra. Tačiau tai visiškas blefas. Alternatyvi muzika Lietuvoje gyva, tik jai nėra kur skambėti... Todėl tokie festivaliai čia galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį propaguojant tokią muziką, nes grojančių, ir grojančių įdomiai, grupių – pilna.

Štai šiemet festivalyje „Baltijos garsas“ buvo bent kelios grupės, kurios jau praėjusiais metais dėl anksčiau minėtų priežasčių buvo iširusios, tačiau susirinko šiam festivaliui, puikiai pasirodė, o dabar repetuoja ir toliau, nes tai jiems patiems buvo postūmis judėti į priekį.

Su kokiomis problemomis susiduria tokių alternatyvių, dažniausiai nekomerciškų festivalių rengėjai?

R. Z. Didžiausia problema rasti rėmėjų, nes kiekvienais metais iš savo kišenės tokių festivalių nerengsi. Žinoma, sunkiausia yra startuoti, nes niekas nenori duoti pinigų, nežinodami kam. Turi įsivažiuoti pats festivalio mechanizmas, turi praeiti bent keletas metų, kad toks festivalis su minimaliomis išlaidomis, bet maksimaliai kokybiška muzika imtų traukti dėmesį.

M. S. Kita problema – reklama, kaip festivalį padaryti matomą ir žinomą. Vis dėlto tam taip pat reikia laiko. Tačiau juk negali nedaryti. Po vieno festivalio vienas žmogus kitais metais gali atsivežti dešimt savo draugų, ir, žiūrėk, per metus publika išauga jei ne dešimt, tai bent penkis kartus. Geriausias reklamos būdas kaip tik ir yra iš lūpų į lūpas arba rekomendacijos tų, kurie jau dalyvavo.

R. Z. Šiemet festivalyje buvo vienas žiūrovas, kuris atvažiavo vien todėl, kad, pasak jo, reklamos buvo labai mažai, o tai natūraliai garantuoja ramybę bei saugumą, nes žmonių yra ne per daug ir visi čia savi.

Kita vertus, yra festivalių, į kuriuos žmonės susirenka ne dėl paties renginio ar muzikos, bet todėl, kad tokia šventė būna vieną kartą per metus, ir atvažiuojantysis žino, kad čia susirinks jo bičiuliai, todėl ir važiuojama pabūti kartu.

Ar galima būtų sakyti, kad šitokių festivalių stygius buvo akivaizdus, o ši vasara parodė, jog ši niša Lietuvoje yra labai apleista?

R. Z. Tikrai taip – ši niša neužpildyta, ir, matyt, taip greitai jos nepavyks užpildyti, nes alternatyvios muzikos įvairovė yra labai didelė, o ir klausytojų skaičius – nemažas. Yra net grupė tokių žmonių, kurie keliauja per visą vasarą iš vieno festivalio į kitą.

Kita vertus, kiekvienas alternatyvus festivalis laikui bėgant gali virsti totaliu popsu, tai yra pagrindinė idėja išsigimsta, kai tik organizatoriai pajunta galimybę užsidirbti. Tuomet toks festivalis išties sulaukia nemažo tiek publikos, tiek ir rėmėjų dėmesio, tačiau čia, matyt, vis dėlto daugiau minusų, nei pliusų.

M. S. Tačiau tokie festivaliai yra būtini, reikia juos rengti kūrybiškai, nenukrypti nuo pirminės idėjos. Žinoma, gali kisti muzikos stilių įvairovė, vieta, pramogų asortimentas, būtina, kad keistųsi ir grupės, tačiau pagrindas - kokybiška muzika ir scena Lietuvos grupėms – privalo išlikti. Bent jau tokia yra mūsų koncepcija, ir kitais metais tikimės padaryti viską dar geriau.

R. Z. Dar viena didžiulė tokių „palapininių“ festivalių problema – nėra jokios dienos užimtumo, ir iš to neturėjimo ką veikti žiūrovams belieka prisigerti, belaukiant vakarinės scenos. Neretai nutinka taip, kad iš festivalio grįžusieji džiaugiasi turiningai praleidę laiką, o paklausti, ką ten veikė, kokios grupės grojo, nieko negali papasakoti. Žinoma, visi tokie festivaliai gali pasiūlyti futbolą, krepšinį, tinklinį bei maudynes, tačiau, viena vertus, juk nesportuosi pusę dienos, kita vertus, ne visiems tai ir įdomu. Todėl tokių festivalių organizatoriai privalo pasiūlyti žiūrovams pramogų, kurios leistų jiems sulaukti koncertų. Daug kas priklauso ir nuo pačios publikos, bet net ir prastai nusiteikusiuosius galima sudominti pozityvia veikla...

Atėjus rudeniui, matyt, tokie festivaliai nugrims į gilų letargo miegą iki kitos vasaros, tačiau čia atsiranda kitas žiūros taškas – jei alternatyvios muzikos poreikis yra toks didelis, tuomet kokia pačios scenos situacija? Juk jei žmonės važiavo į įvairius open air‘us, jie, matyt, mielai eitų ir į panašaus pobūdžio koncertus savo mieste. Tačiau ar ta scena egzistuoja, ar įmanoma surinkti grupes po vienu stogu ir surengti didelę šventę?

R. Z. Apgailėtina, bet Vilniaus alternatyvi scena tolygi kaimo kultūros rūmams. Yra kelios kavinės ar klubai, kuriuose vyksta grupių gyvi pasirodymai, tačiau tik tiek. Iš tokių norėtųsi paminėti „Baltus dramblius“, kur labai konstruktyviai ir nuolatos įvairios stilistikos muziką groja jaunos ir kiek brandesnės grupės. Dar galėčiau pridėti tris ar keturis klubus, bet tai ir viskas. Net Kaune ši situacija yra kur kas geresnė. 2009 metais Vilnius bus Europos kultūros sostinė. Europoje joks didmiestis neįsivaizduojamas be alternatyvios scenos, kur kiekvieną savaitgalį rengiami gyvos muzikos koncertai. O pas mus alternatyvi scena labiau atsitiktinumas nei dėsningumas. Vasarą ši problema, rodos, pamažu išsprendžiama, tačiau likusius tris sezonus grupėms belieka repetuoti rūsiuose, o klausytojams – sėdėti namuose besiklausant „senų gerų įrašų“ ir belaukiant šiltesnių orų...

Kalbino Gediminas Kajėnas

Bernardinai.lt

 

Apie muziką

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
News image

G.Taškas - Šių dienų bliuzas: KENNY WAYNE SHEPHERD

1995 m. Amerikos blues žanro muzikinėje erdvėje pasirodo pirmas Kenny Wayne Shepherd albumas „Ledbetter Heights“. Jaunas gitaristas (18) muzikuoti pradėjo būdamas 7-erių, praktikuodamasMuddy Waters grojimo manierą. Vaikinas tiesiog užaugo bliuzinėje aplinkoje, nuo 13 metų grojo...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Mindaugas Peleckis Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - Pasiklydę stiliuje: garso menininkams reikalinga revoliucija

Mindaugas Peleckis Asmeninio archyvo nuotraukoje: Dariaus Čiutos „Sound“. 2005-ieji, Kaunas. Jau kuris laikas netyla ginčai tarp muzikantų, muzikologų ir kalbininkų, kaip apibendrintai vadinti naujausias muzikos kryptis. Eksperimentinė muzika, postmuzika, drill,...

Skaityti daugiau
News image

Lukas Devita. Drąsos ir užuojautos orkestras – „Mahavishnu“ ir Johnas McLaughlinas

Lukas Devita 2008-10-20 Vasarą Vilniuje koncertavo atsikūręs legendinis džiazroko kvartetas „Return to Forever“, vėl primindamas stilių samplaikos įtaką ir reikšmę muzikiniam pasauliui. Puoselėti savotišką stilių „suliejimą“ (fusion) nebuvo lengva ir...

Skaityti daugiau
News image

Mindaugas Peleckis - „Grinderman“ – sielų šlifuotojo bliuzas

2007-12-05 Mute, 2007 Nickas Cave‘as savo kūryba džiugina jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o pats neseniai atšventė penkiasdešimtmetį. Viena vertus - šio australo nereikia pristatinėti, kita vertus – jis visada...

Skaityti daugiau
News image

Gediminas Kajėnas - Alternatyvi muzika gyva, tik jai nėra kur skambėti...

2006-08-28Šią vasarą kaip niekad buvo daug įvairių muzikos festivalių, kurie vyko gražiuose gamtos kampeliuose, atokiose sodybose, prie ežerų. Šie festivaliai sukvietė alternatyvios muzikos – roko, bliuzo, reggae, pankroko, ska, elektroninės...

Skaityti daugiau

Lukas Devita - Vėl kelyje su Jacku Kerouacu

Jeigu paklausite kodėl Keruakas čia, reiškia jo neskaitėte.*****Lukas Devita - VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU Literatūra ir menas2004-10-01 Knygynų lentynose vėl pasirodė Jacko Kerouaco "Kelyje" ("On the Road", 1957), atstovaujanti...

Skaityti daugiau

Bliuzo poezija, proza

  • Sodas
  • ...iš Balt..
  • Liūdnas
  • Nutrūkęs
  • Namų
  • Hazmat

G. Sadauskas - Sodas: Nauja daina

Žinios praneša, kad vakar buvo daug aukų   Nepasimokė niekas vėl iš praeities pamokų   Kažkur sugriuvo namas, o kažkur sužlugo planai   Chaosas visuotinis skersai ir išilgai   Trokštų daugelis visus kitus be...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Bliuzas iš .... Baltarusijos

Bliuzas iš .... Baltarusijos?!? Oh yea, baby…. Tuo negalėjau patikėti ir aš, pirmą kartą išgirdusi puikia anglų kalba traukiama “Look what you get, Girl”. Bet daina man velniškai patiko, pakėlė...

Skaityti daugiau

Lengstonas Hjuzas - Liūdnas bliuzas

http://minciu-pasaulis.net/ Lengstonas Hjuzas "Liūdnas bliuzas" Žemas mieguistas balsas dudena Prie pianino melodiją seną. Tai negras dainuoja. Gatvei iš lėto prieblandon skęstant, Blausiai dujų liepsnelei plazdant, Jis tyliai linguoja, Jis tyliai...

Skaityti daugiau

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas

Julius Keleras - nutrūkęs bliuzas  esu pienburnis, tamsoj ieškantis elektros jungtuko, esu pieno pilna burna juodą naktį bandantis grįžti, vėl įeiti, vėl atsinešti degtuką ir žiūrėti į apšviestą veidą, kuris atsiranda staiga jį atplauna šviesa, jis išnyra sekundei...

Skaityti daugiau
News image

Girl in BLues - Namų šeimininkės užrašai

Nekenčiu jos. Nekenčiu jos visą savo esybe. Negaliu nenusipurtyti vos tik apie ją pagalvojus. O užsiminus Brangiausiam, kad jos nekenčiu – išgirstų kiek įsižeidusį jo balsą – ir iš kur...

Skaityti daugiau
News image

Girl in Blues - Hazmat Modine charizma

Pavydėkit mums, kaimynai. O dar geriau – atvažiuokit pas mus, nes jau greit, jau tuoj, jau nebedaug, ir visi mes draugiškai galėsime patrepsėti, dainuodami - Uuap pap pira uap pap...

Skaityti daugiau
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis