G. Sadauskas - Sodas: Nauja daina |
Apie bliuzą ir kitą gerą muziką! - Menas, poezija ir proza | |||
Žinios praneša, kad vakar buvo daug aukų Nepasimokė niekas vėl iš praeities pamokų Kažkur sugriuvo namas, o kažkur sužlugo planai Chaosas visuotinis skersai ir išilgai Trokštų daugelis visus kitus be skrupulų apgaut O aš sau alų geriu, man į viską nusispjaut Tiesos pasauly vyksta karas, ten kariauja visi Išminčiai ginčijas ar saulė šviesi ar tamsi Sutart negali musulmonai du kuris iš jų tikresnis O kažkam teisybės dėsnis: kas pirmesnis - tas gudresnis Kur pažvelgsi, žmonės baigia vienas kitą pripjaut O aš alų sau geriu ir man į viską nusispjaut Ten kur baigiasi pasaulis ten prasideda dangus Nieks nežino po mirties ar bus kas nors ar nebebus Kaip pamišę ieško žmonės šiam gyvenime prasmės Daug kas mano, jog svarbiausia kas praloš, o kas laimės Nieks gerai jau nebežino kuo tikėt, kuo pasikliaut O aš alų sau geriu ir man į viską nusispjaut Iš visų kampų atskrieja prieštaringi teiginiai Teigia juos kas tik netingi, net ir patys tinginiai Nes kiekvienas puikiai žino, kas gerai, o kas blogai Nes visi labai protingi, o visi kiti kvailiai Nieks nenori nieko duoti, nori vien tiktai gaut Aš geriu tuo tarpu alų, man į viską nusispjaut Per gyvenimą einu kažkaip aš baisiai abstrakčiai Nuolat prašvilpia pro šalį sudėtingi reiškiniai Viskas keičiasi taip greitai, kad nespėju užfiksuot Nei kur inkaro išmesti, nei kur valtį prišvartuot. Taip norėtųs vienąkart patirt ką nors optimalaus Visko darosi per daug, jau nebenoriu net alaus Laikas laša ir suskilę akmeniniai sargai Nebenori dirbti veltui, jie dabar gyvens sveikai O pasaulis nenustygsta ir vis išmeta garus Neatrodo, kad jis trokštų būt labai padorus Atsinaujinęs ir niekur nemėginęs pasiplaut Aš arbatą geriu ir man į viską nusispjaut
|